Visi turi teisę į skėtį, į savo širdies plakimą.

Visi turi teisę mylėti, aistringai ir be praradimų.

Visi turi teisę į saulę, į debesis, miegą, vyną.

Į savo paties apgaulę. Į savo paties neigimą.

Į pilną stiklinę pieno, į mažą kvailą šuniuką

(tačiau nesakyt „jis mano“, tik švelniai glostyt kailiuką) .

 

Visi turi teisę žaisti. Ir jei patinka – švepluoti.

Visi turi teisę geisti ir apie tai negalvoti.

Visi turi teisę kartą išbėgt basi į lietų,

Per šaltį pamiršti paltą ir kojines sukeisti vietom.

 

Dar turi teisę sapnuoti, kad skrenda arba krinta.

Visi turi teisę bijoti, netgi kai tai nerimta.

Visi turi teisę į Tėtį, Mamą ir tikrą draugą,

Visi turi teisę liūdėti ir garsiai verkti kai skauda.

Save, pasaulį ir Dievą visi turi teisę kurti...

Laikyti per speigą žiemą rankoj vaiko rankutę.

Visi turi teisę į žodį, jausmą ir prisiminimą.

Visi turi teisę svajoti ir juoktis kada juokas ima.

Ir teisę viską iškęsti dėl trupinėlio teisybės.

Visi turi teisę tęsti šį sąrašą lyg begalybės...